šliuris

šliùris, -ė smob. (2) 1. NdŽ, Tv kas nušliuręs, netvarkingai apsirengęs, apsileidėlis, žioplys: Šliuris, kurs nušliuręs, nutrūkęs, neskir darbo, apdurnys J. Tokie šliùriai tik svietą juokina Krš. Šliurinė[ja] kaip koks šliùris Vkš. 2. Rs, Šl kas prastai, vargingai apsirengęs, apskuręs, apiplyšęs: Būdamas žmogus šliùris, kaip ir kiti, kam čia dar tų visokių didybių Grg. Šliurẽlis žmogus, su naginėms apsiavęs Šts. 3. NdŽ kas peršlapęs.